- nuveldėti
- 2 nuvéldėti tr. nušipinti, nubukinti: Esu du peiliu nuveldėjusi Šts. Nenuveldėk ašmens peilio, kirvio, t. y. nepagadink J. \ veldėti; atveldėti; nuveldėti; praveldėti; suveldėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
nuveldėti
Look at other dictionaries:
nuveldėti — 1 nuveldėti tr. Skd prarasti ką paveldėtą: Nuveldėjau namus, t. y. pamečiau, paleidau gyvenimą J. veldėti; apveldėti; įveldėti; išveldėti; nuveldėti; paveldėti; užveldėti … Dictionary of the Lithuanian Language
apveldėti — 1 apveldėti tr. Rtr, apveldėti BŽ55,74, KŽ; SD226,230, N užvaldyti, užgrobti: Ans apveldėjo visą turtą, t. y. paėmė vienas, o kitiems nedavė J. veldėti; apveldėti; įveldėti; išveldėti; nuveldėti; paveldėti; užveldėti … Dictionary of the Lithuanian Language
atveldėti — 2 atveldėti tr. KŽ atšipinti, atbukinti: Atveldėjau ašmenis peilio, t. y. atkapojau J. veldėti; atveldėti; nuveldėti; praveldėti; suveldėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išveldėti — 1 išveldėti tr. Rtr, NdŽ, KŽ 1. M, LL287 atimti paveldėjimo teisę: Atimti palikimą, paveldėjimo teisę, išveldėti BŽI526. Kiti bus ant manęs rūsčios širdies, jei kurį išveldėsiu, nieko nepalikdamas rš. 2. žr. 1 apveldėti: Kiriathaim yra išveldėtas … Dictionary of the Lithuanian Language
paveldėti — 1 paveldėti, paveldi (paveldo SPII59, ėja K; R121,123, MŽ159,161), ėjo tr. NdŽ, DŽ, paveldėti NdŽ, KŽ; CI308, Sut, N, L 1. H171, R, MŽ, KI385, K, M, Š, Rtr gauti kaip palikimą: Tėvainystę apturiu, paveldžiu SD50. Tekėk, senis ilgai nepatvers,… … Dictionary of the Lithuanian Language
praveldėti — 2 praveldėti tr. pamesti, pragaišinti: Praveldėjau peilį M.Unt. veldėti; atveldėti; nuveldėti; praveldėti; suveldėti … Dictionary of the Lithuanian Language
suveldėti — 2 suveldėti tr. sunaudoti: Ana veldėte suveldėjo užtrinus meitėlio J. veldėti; atveldėti; nuveldėti; praveldėti; suveldėti … Dictionary of the Lithuanian Language
užveldėti — 1 užveldėti tr. užvaldyti: Yra pasakyta – užveldėkite žemę, – ir mes tapome jos viešpačiais rš. veldėti; apveldėti; įveldėti; išveldėti; nuveldėti; paveldėti; užveldėti … Dictionary of the Lithuanian Language
veldėti — 1 veldėti, veldi (velda [K], NdŽ, KŽ; N, ėja NdŽ, veldžia MT204), ėjo J, K.Būg, NdŽ, veldėti, i ( a KŽ, ėja Rtr; N), ėjo Š, P.Skar, NdŽ, KŽ; KlM132 1. tr. CI308, N, [K], BzBkXXI216 turėti savo valdžioje: Tu … dangų, žemę veldi Mž317. Veldami… … Dictionary of the Lithuanian Language
įveldėti — 1 įveldėti 1. refl. gauti tėvų palikimą, pradėti jį valdyti: Priimti tėvų palikimą, įsiveldėti BŽ275. Įsiveldėti BŽI526. 2. tr. įgauti iš prigimties: Išlaikymas individualios, etninės, iš gimtojo kamieno įveldėtos dvasios ir formų … ir buvo pats… … Dictionary of the Lithuanian Language
